Skautų vyÄių kandidatų žygis
PradÄ—jome savo žygį Å¡eÅ¡tadienį apie 10:00am. Visi penki broliai Mantas KalauÅ¡is, Lukas Porakis, Vladas ChockeviÄius, Paulius ChockeviÄius ir Lukas JanaviÄius susitikome traukinių stotyje. Didžiojoje Harpender automobilių stovÄ—jimo aikÅ¡telÄ—je mÅ«sų laukÄ— brolis vytis Mikel Ludwig, paženklinÄ™s savo automobilį su Lietuvos vÄ—levÄ—lÄ™. Kai visi susirinkome, pradÄ—jome savo kelionÄ—s aptarinÄ—jimÄ…: žemÄ—lapio analizavimÄ…, geresnio marÅ¡ruto pasirinkimÄ… ir kitus reikalingus klausimus žygiui. Kai viskas pasidarÄ— aiÅ¡ku, atsisveikinom su Mikel ir iÅ¡keliavom ilgon kelionÄ—n. Pirma mÅ«sų gatvÄ— buvo B652.
Prasidėjo smagumai, juokai ir kiti dažniausiai atsitinkantys įvykiai žygio metu. Pradžioje oras mus šiek tiek gąsdino, bet kai tik iškeliavom, iškart mūsų dvejonės išsisklaidė, dangus pragiedrėjo ir saulė švietė visu pajėgumu.
Priekyje iÅ¡siveržę lÄ—kÄ— Vladas su Mantu, laikydami rankose žemÄ—lapį ir rodydami keliÄ…. IšėjÄ™ iÅ¡ miestelio, padaugÄ—jo gamtos. Beveik pusÄ™ mÅ«sų kelionÄ—s mes Ä—jome palei upÄ™ Lea. Mus einanÄius supo medžiai, Äiulbantys paukÅ¡Äiai, įvairiausi gyvÅ«nai ir raudona šūnų iÅ¡matų dėžė. NusprendÄ—me nukirsti mažą kelio kampÄ…, kur sutikome tekanÄioje upÄ—je gyvenanÄius vėžius.
Pakeliui einant pamatÄ—me labai iÅ¡siÅ¡akojÅ«sį medį, o paskui ir žaidimų aikÅ¡telÄ™. Šį kartÄ… nesustojome pažaisti, bet kitÄ… kartÄ… reikÄ—s bÅ«tinai sustoti… Mums tiesiai po kaire buvo labai grąžus krioklys, kuris tokioje mažoje upÄ—je atrodÄ— labai įspudingai. Sutikome jojikÄ™ kuri jojo su savo arkliu. PasiklausÄ—me kelio toliau.
TolimesnÄ™ mÅ«sų kelionÄ™ sekÄ— daug gervuogių krÅ«mų. Kai kurios buvo saldžios, kai kurios su rÅ«gÅ¡tele. Pagaliau priÄ—jome ženklÄ… nurodantį kiek mes nukeliavom. Deje, jis rodÄ—, tai ko nelabai mes tikÄ—jomÄ—s pamatyt. Ant jo buvo užraÅ¡yta, kad nuÄ—jome 1.5 mylios. Buvome ties Leasy Bridge Lane. IÄ—jome į laukus. Kelias, kuris buvo tame lauke, yra maždaug 100 metrų. Tai buvo atkarpa, kurioje užtrukome daugiausiai laiko. SpÄ—kite kiek? Ogi Ä—jome 100 metrų per 30 minuÄių. Tas laukas kažkoks buvo keistas, nes kas 5 metrus sustodavome ir kažkÄ… juokingo nuveikdavome. Pavyzdžiui Lukas P. su Pauliumi gavo Å¡irdies smÅ«gį. Kaip jiems sekÄ—si pamatysite video. Jiems buvo smagu vaidinti… Deje, broliai pralaimÄ—jo. Paskui vÄ—l sustojome pavalgyt gervuogių. Tarp Å¡itų kelių įvykių dar įvyko keli juokingi įvykiai, kurie buvo tiek samgÅ«s, kad jų net nepamename.
12:00 – saulÄ— mus kaitina. PamatÄ—me medį su raudonais, sultingais ir labai skaniais obuioliais. Visi iÅ¡troÅ¡kÄ™, su malonumu bÅ«tumÄ™ Å¡iek tiek pasisotinÄ™. Deje, mes prie jo negalÄ—jome prieiti, nes tarpe augo didele gyvatvorÄ—. Įėjome į miestelį, kuriame stovÄ—jo graži maža bažnytÄ—lÄ—. Keliaujant per miestelį sugalvojome pažaisti su rastu teniso kamuoliuku ir kaÅ¡tonu. LaimÄ—jo kaÅ¡tonas! Pakeliui sutikome vyrÄ… su dukra, kurie Ä—jo namo iÅ¡ futbolo rungtynių. Mes jų pasiklausÄ—m kelio kaip rasti artimiausiÄ… maisto parduotuvÄ™ ar restoranÄ…, kad pavalgyt galÄ—tume pietus. Atsisveikinant, jo dukrelÄ— pasigyrÄ— pametusi savo dantukÄ…. Artimiausias kelias iki restorano – eiti per kapines. KapinÄ—se atradom, kad anglai, prieÅ¡ingai nei lietuviai, ant antkapio raÅ¡o kelių metų jis bÅ«damas mirÄ—. Susiradome „Fish & Chips“ greito maisto restoranÄ…. PavalgÄ—m skaniai, skaniau nei Londone. Lukas P. apsiliejo savo marÅ¡kinius limonadu. ŽymÄ—s liko iki Å¡iol, nors visi palaikÄ—me jį ir sakÄ—me, kad po 5 minuÄių iÅ¡džius ir viskas bus gerai..
2:10 – priÄ—jome miÅ¡kÄ…, kuris mums labai priminÄ— LietuvÄ…. Tada atÄ—jome i golfo klubÄ…, kur Mantas rado pirmÄ…jį laimikį – golfo kamuoliukÄ…. Išėjus, buvo rastas ir kitas laimikis. Lukas P. rado peiliukÄ…. PriÄ—jome prie Ramblers Holidays ofiso, kur sutikome labai draugiÅ¡kus žmones, kurie mums padÄ—jo surasti parduotuvÄ™. Ä–jome toliau ir įvyko tai ko nelabai tikÄ—jomÄ—s – mus užpuolÄ— Å¡unys. Nors jie ir nekando mums, bet atrodÄ—, kad tie trys Å¡unys tuoj mums įkas. Brolis Lukas Porakis Ä—jo pats pirmas, tai prie jo Å¡unys patys pirmi atbÄ—go. Brolis Mantas bandÄ— ieÅ¡kot peilio, bet deje jis buvo namuose stalÄiuje. Viskas baigÄ—si gerai, atÄ—jo Å¡eimininkÄ— ir nuvijo savo piktus augintinius. Neskaitant to, kad iÅ¡troÅ¡kÄ™s kraujo atbÄ—go pats baisiausias iÅ¡paskos mus vytis. Toliau mus sekÄ— daugiau iÅ¡bandymų. Ä–jome tokiu plonu takuÄiu, kur iÅ¡ vienos pusÄ—s augo didelÄ—s dilgelÄ—s, o iÅ¡ kitos pusÄ—s prie pat buvo įelektrinta tvora. ReikÄ—jo praeiti kaip nors kuo saugiau ir mums pavyko. Niekas nenukentÄ—jo.
15.22 – priėjome kelio galą. Na nevisai galą, reikėjo palyst po greitkelio tiltu, po kuriuo teka upė. Kelias, kuriuo mums reikėjo praeit buvo apsemtas. Vos į mūsų batus neprisigėrė vandens. Paskui išėjome į parką, kur pamatėmę gražuolę, kuri pakerėjo visus brolius skautus. Gaila, užkerėjo tiek žurnalistą, tiek fotografą, tai nei numerio nei nuotraukos nepaėmėme. Einant pamatėme daug žąsų ant pakrantės. Mantas su Paulium pradėjo jas gaudyt. Taip ir nebuvo atskleista paslaptis kodėl jie taip darė…
4:10 – valgome ledus ir geriame gaiviuosius gėrimus laivų klube. Pirmą kartą reportavome Mikel savo koordinates. Užsukome į parduotuvę Tesco. Einant greitkeliu pro mus pravažiavo baikeriai, kurie draugiškai su mumis pasisveikino.
PradÄ—jome eiti antrÄ… kelionÄ—s dalį. Pirma dalis buvo žymei smagesnÄ— nei antroji. Eidami radome numirusį zuikį. Po kokios pusÄ—s valandos sugalvojom sustoti ir pailsÄ—ti. NusiÄ—me batus ir “pravedinome“ savo kojas. Aplinkui ramybÄ—, o mes tÄ… ramybe sau patys drumsÄiam juokaudami apie įvairius dalykus. Beveik kelis kartus skambÄ—jo viename iÅ¡ mobiliųjų telefonų 69 Danguje daina „VelniÅ¡kas greitis“.
Greitai sutemo, o mes toliau Ä—jome. Pagaliau įėjome į St Albans, kur atvykome į Mikel namus. Tenais jau pasiruošę mÅ«sų laukÄ— broliai vyÄiai Vladas, Mikel ir Skot. PasÄ—dÄ—jome prie laužo aptardami visÄ… turÄ—tÄ… Å¡auniÄ… dienÄ…, pasistatÄ—me palapines, pavalgÄ—me ir nuÄ—jome ilsÄ—tis su mintimis apie sekantį žygį, kurį visi nusprendÄ—me, kad privalome suorganizuoti. Å is žygis mums buvo puikus atsipalaidavimas, poilsis ir geras laiko praleidimas!