Skautų vyčių kandidatų žygis

In the beggining PradÄ—jome savo žygį Å¡eÅ¡tadienį apie 10:00am. Visi penki broliai Mantas KalauÅ¡is, Lukas Porakis, Vladas Chockevičius, Paulius Chockevičius ir Lukas Janavičius susitikome traukinių stotyje. Didžiojoje Harpender automobilių stovÄ—jimo aikÅ¡telÄ—je mÅ«sų laukÄ— brolis vytis Mikel Ludwig, paženklinÄ™s savo automobilį su Lietuvos vÄ—levÄ—lÄ™. Kai visi susirinkome, pradÄ—jome savo kelionÄ—s aptarinÄ—jimÄ…: žemÄ—lapio analizavimÄ…, geresnio marÅ¡ruto pasirinkimÄ… ir kitus reikalingus klausimus žygiui. Kai viskas pasidarÄ— aiÅ¡ku, atsisveikinom su Mikel ir iÅ¡keliavom ilgon kelionÄ—n. Pirma mÅ«sų gatvÄ— buvo B652. The first few steps PrasidÄ—jo smagumai, juokai ir kiti dažniausiai atsitinkantys įvykiai žygio metu. Pradžioje oras mus Å¡iek tiek gÄ…sdino, bet kai tik iÅ¡keliavom, iÅ¡kart mÅ«sų dvejonÄ—s iÅ¡sisklaidÄ—, dangus pragiedrÄ—jo ir saulÄ— Å¡vietÄ— visu pajÄ—gumu. A photo of a photographer Priekyje iÅ¡siveržę lÄ—kÄ— Vladas su Mantu, laikydami rankose žemÄ—lapį ir rodydami keliÄ…. IšėjÄ™ iÅ¡ miestelio, padaugÄ—jo gamtos. Beveik pusÄ™ mÅ«sų kelionÄ—s mes Ä—jome palei upÄ™ Lea. Mus einančius supo medžiai, čiulbantys paukščiai, įvairiausi gyvÅ«nai ir raudona šūnų iÅ¡matų dėžė. NusprendÄ—me nukirsti mažą kelio kampÄ…, kur sutikome tekančioje upÄ—je gyvenančius vėžius.Lobster(hiding) Pakeliui einant pamatÄ—me labai iÅ¡siÅ¡akojÅ«sį medį, o paskui ir žaidimų aikÅ¡telÄ™. Šį kartÄ… nesustojome pažaisti, bet kitÄ… kartÄ… reikÄ—s bÅ«tinai sustoti… Mums tiesiai po kaire buvo labai grąžus krioklys, kuris tokioje mažoje upÄ—je atrodÄ— labai įspudingai. Sutikome jojikÄ™ kuri jojo su savo arkliu. PasiklausÄ—me kelio toliau.

TolimesnÄ™ mÅ«sų kelionÄ™ sekÄ— daug gervuogių krÅ«mų. Kai kurios buvo saldžios, kai kurios su rÅ«gÅ¡tele. Pagaliau priÄ—jome ženklÄ… nurodantį kiek mes nukeliavom. Deje, jis rodÄ—, tai ko nelabai mes tikÄ—jomÄ—s pamatyt. Ant jo buvo užraÅ¡yta, kad nuÄ—jome 1.5 mylios. Buvome ties Leasy Bridge Lane. IÄ—jome į laukus. Kelias, kuris buvo tame lauke, yra maždaug 100 metrų. Tai buvo atkarpa, kurioje užtrukome daugiausiai laiko. SpÄ—kite kiek? Ogi Ä—jome 100 metrų per 30 minučių. Tas laukas kažkoks buvo keistas, nes kas 5 metrus sustodavome ir kažkÄ… juokingo nuveikdavome. Pavyzdžiui Lukas P. su Pauliumi gavo Å¡irdies smÅ«gį. Kaip jiems sekÄ—si pamatysite video. Jiems buvo smagu vaidinti… Deje, broliai pralaimÄ—jo. Paskui vÄ—l sustojome pavalgyt gervuogių. Tarp Å¡itų kelių įvykių dar įvyko keli juokingi įvykiai, kurie buvo tiek samgÅ«s, kad jų net nepamename.

12:00 – saulė mus kaitina. Pamatėme medį su raudonais, sultingais ir labai skaniais obuioliais. Visi ištroškę, su malonumu būtumę šiek tiek pasisotinę. Deje, mes prie jo negalėjome prieiti, nes tarpe augo didele gyvatvorė. Įėjome į miestelį, kuriame stovėjo graži maža bažnytėlė. Keliaujant per miestelį sugalvojome pažaisti su rastu teniso kamuoliuku ir kaštonu. Laimėjo kaštonas! Pakeliui sutikome vyrą su dukra, kurie ėjo namo iš futbolo rungtynių. Mes jų pasiklausėm kelio kaip rasti artimiausią maisto parduotuvę ar restoraną, kad pavalgyt galėtume pietus. Atsisveikinant, jo dukrelė pasigyrė pametusi savo dantuką. Artimiausias kelias iki restorano – eiti per kapines. Kapinėse atradom, kad anglai, priešingai nei lietuviai, ant antkapio rašo kelių metų jis būdamas mirė. Susiradome „Fish & Chips“ greito maisto restoraną. Pavalgėm skaniai, skaniau nei Londone. Lukas P. apsiliejo savo marškinius limonadu. Žymės liko iki šiol, nors visi palaikėme jį ir sakėme, kad po 5 minučių išdžius ir viskas bus gerai..

2:10 – priėjome mišką, kuris mums labai priminė Lietuvą. Tada atėjome i golfo klubą, kur Mantas rado pirmąjį laimikį – golfo kamuoliuką. Išėjus, buvo rastas ir kitas laimikis. Lukas P. rado peiliuką. Priėjome prie Ramblers Holidays ofiso, kur sutikome labai draugiškus žmones, kurie mums padėjo surasti parduotuvę. Ėjome toliau ir įvyko tai ko nelabai tikėjomės – mus užpuolė šunys. Nors jie ir nekando mums, bet atrodė, kad tie trys šunys tuoj mums įkas. Brolis Lukas Porakis ėjo pats pirmas, tai prie jo šunys patys pirmi atbėgo. Brolis Mantas bandė ieškot peilio, bet deje jis buvo namuose stalčiuje. Viskas baigėsi gerai, atėjo šeimininkė ir nuvijo savo piktus augintinius. Neskaitant to, kad ištroškęs kraujo atbėgo pats baisiausias išpaskos mus vytis. Toliau mus sekė daugiau išbandymų. Ėjome tokiu plonu takučiu, kur iš vienos pusės augo didelės dilgelės, o iš kitos pusės prie pat buvo įelektrinta tvora. Reikėjo praeiti kaip nors kuo saugiau ir mums pavyko. Niekas nenukentėjo.

15.22 – priėjome kelio galą. Na nevisai galą, reikėjo palyst po greitkelio tiltu, po kuriuo teka upė. Kelias, kuriuo mums reikėjo praeit buvo apsemtas. Vos į mūsų batus neprisigėrė vandens. Paskui išėjome į parką, kur pamatėmę gražuolę, kuri pakerėjo visus brolius skautus. Gaila, užkerėjo tiek žurnalistą, tiek fotografą, tai nei numerio nei nuotraukos nepaėmėme. Einant pamatėme daug žąsų ant pakrantės. Mantas su Paulium pradėjo jas gaudyt. Taip ir nebuvo atskleista paslaptis kodėl jie taip darė…

4:10 – valgome ledus ir geriame gaiviuosius gėrimus laivų klube. Pirmą kartą reportavome Mikel savo koordinates. Užsukome į parduotuvę Tesco. Einant greitkeliu pro mus pravažiavo baikeriai, kurie draugiškai su mumis pasisveikino.

Pradėjome eiti antrą kelionės dalį. Pirma dalis buvo žymei smagesnė nei antroji. Eidami radome numirusį zuikį. Po kokios pusės valandos sugalvojom sustoti ir pailsėti. Nusiėme batus ir “pravedinome“ savo kojas. Aplinkui ramybė, o mes tą ramybe sau patys drumsčiam juokaudami apie įvairius dalykus. Beveik kelis kartus skambėjo viename iš mobiliųjų telefonų 69 Danguje daina „Velniškas greitis“.

Greitai sutemo, o mes toliau ėjome. Pagaliau įėjome į St Albans, kur atvykome į Mikel namus. Tenais jau pasiruošę mūsų laukė broliai vyčiai Vladas, Mikel ir Skot. Pasėdėjome prie laužo aptardami visą turėtą šaunią dieną, pasistatėme palapines, pavalgėme ir nuėjome ilsėtis su mintimis apie sekantį žygį, kurį visi nusprendėme, kad privalome suorganizuoti. Šis žygis mums buvo puikus atsipalaidavimas, poilsis ir geras laiko praleidimas!

Comments are closed.