
Lordas Robert Baden-Powell
Lordas Baden-Powell buvo Anglijos kariškis komandiruotas po visas Anglijos teritorijas. Jis dalyvavo ir vadovavo įvairiuose mušiuose, ypač Pietų Afrikoje. 1889-1900 metais Pietų Afrikoje “būrai” buvo apsupę anglus Mafekingo mieste. Miesto kariuomenės vadas buvo pulkininkas Baden-Powell. Kad laimėti mūšį, vadovui reikalingos žinios. Surinkti žinias gali beveik bet kas, jei yra gerai paruoštas. Kadangi truko pajėgių suaugusių, pulk. Baden-Powell iš miesto berniukų sudarė žvalgų/skautų kuopą. Šiek tiek pamokinti berniukai suvaidino labai svarbų vaidmenį Mafeking miesto gynime. Jie parodė savo sumanumą ir drąsumą atlikdami įvairias pareigas, dažnai pavaduodami suaugusius. Reikia pabrėžti, kad pulk. Baden Powell ta berniukų kuopa pilnai pasitikėjo.
Grižęs į Angliją su generolo laipsniu, jis savo patirties Mafekinge neužmiršo. Tuo metu buvo daug pasimetusios jaunuomenės. Jis pasirįžo tuos jaunuolius paveikti ir perauklėti į pilnutinius dorus piliečius su savo asmenybėmis. 1907 metais jis surengė išbandomą stovyklą Brownsea saloje. Joje dalyvavo 22 berniukai parinkti iš įvairiausių luomų ir gyvenimo sąlygų. Stovykla buvo labai sėkminga. Kas toje stovykloje vyko, kad pasisekė? Stovykloje buvo naudojama skilčių sistema. Skiltis, tai nedidelis vienetas kuriam vadovauja vienas iš sklities narių. Kiekvienas dalyvis skiltyje turėjo pareigas ir pilną vyresnių vadovų pasitikėjimą. Stovyklos programai Baden-Powell pritaikė senovės riterio principus. Jis sukūrė skautiško darbo sistemą, 10 skautų įstatų, programos patyrimo laipsnius, uniformą, tarnybinius ir garbės ženklus, papročius ir organizacijos santvarką. Riteriškumas, užduotis, pasitikėjimas ir atsakomybė sužavėjo stovyklautojus ir jie, bei jų vadovai, grižę į savo gyvenvietes pradėjo plėsti skautavimą.
1908 metais Baden Powell išleido knygą SKAUTYBĖ BERNIUKAMS kuri tuč tuojau buvo labai palankiai priimta. Knyga buvo išversta į įvairias kalbas ir paplito po visą pasaulį. Ši knyga tebėra naudojama šiandien su mažais pakeitimais prisitaikant prie gyvenimo sąlygų. Reikia pastebėti, kad skautavimas nėra vien berniukų programa, nes 1909 metais skautų parade žygiavo ir skautės. Kalbant apie skautavimą visame pasaulyje naudojamas žodis “skautas”. Žodis skautas apima berniukus, mergaites, vyrus ir moteris. Tikslas tas pats, programos mažai skiriasi.
Skautybė greitai plito po visą pasulį. 1922 metais buvo daugiau negu 1,000,000 skautų 31-noje valstybėje.
Lietuviai skautauti pradėjo Rusijoje, dar prieš revoliuciją įvairiuose miestuose. Grižę į Lietuvą buve lietuviai skautai Rusijoje tęsė savo skautavimą. Pirmas skautų vienetas susikūrė 1918 metais Vilniaus lietuvių berniukų gimnazijoje, kurios direktorius buvo Mykolas Biržiška. Lietuvos skautų pirmūnas Petras Jurgėla draugovę sukūrė iš dviejų mergaičių ir 10 berniukų. Jis savo skautavimą irgi pradėjo Rusijoje. 1919 metais Lietuvoje jau buvo 40 skaučių ir 80 skautų. Tarp 1917-tų ir 1940-tų metų apie 100,000 lietuvių vyrų ir moterų perėjo skautijos eiles. Baigę skautavimą jie reiškėsi įvairiuose kultūrinio ir visuomeninio darbo srityse. Jie žerėjo savo sumanumu, kūrybiniais gabumais, veiklumu, pasišventimu įdėjiniam darbui ir pagarba, bei pagalba artimui. Skautybė Lietuvoje išaugino visą eilę tautinių didvyrių, karžygių ir visuomenės veikėjų. Taigi, nuo 1918 metų Lietuvos jaunuomenė turėjo sąlygas auklėtis pagal skautybės įkurėjo Lordo Baden-Powell.
Europos rajonas, tai tik maža dalelė Lietuvių Skautų Sąjungos, radusios pradžią Nepriklausomybės paskelbimo metais Vilniuje. Kai karo bangos dalį lietuvių nubloškė vakarų pasaulin, daugumą vakarų Vokietijon, jų tarpe radosi ir skautai, kurie netrukus atgaivino Lelijėlę ir Rūtelę. Po trumpo laiko kūrėsi lietuviški skautiški vienetai Kanadoje, Amerikoje, Australijoje, taip pat ir čia - Anglijoje. Oficialus Anglijos Rajono įsteigimas įvyko 1948 metais. Tuomet Rajono Vadu ir Vadeiva buvo paskirtas s. R. Giedraitis, dar geriau pažįstamas rašytojo R. Spalio vardu. Seserijos Vadeive tapo s. O. Gailiūnaitė. Prasidėjo bendra brolijos ir seserijos veikla, iki šių dienų stipriai jaučiama.
Pirmas Anglijos lietuvių skautų ir skaučių vadovų-ių suvažiavimas sušauktas 1949 metais, Halifaxe. Rajono kūrimosi metu, vadijai buvo svarbu gauti lietuviškų vienetų pripažinimą iš Anglų Skautų Sąjungos. Anglai reikalavo vienetų įsijungimo į jų sąjungą. Vadija tam nepritarė, nes galvojo, kad aktyvus įsijungimas į Anglų Skautų Sąjungą pagreitins mūsų nutautėjimą. 1980 metais Anglijos Rajonas tampa Europos Rajonu.
Informacija surinkta iš LSS Anglijos Rajono Albumo 1947-1983